DSC_6133

Jausmai prieš keturis rudenis

Matau nelaimingų žmonių laimingus veidus. Gražiai nuspalvintus, nudailintus ir paleistus į rinką. Šiandieną mes uždirbome dvi širdis. Kolekcionuojame. Renkame it žaislus, su kuriais žaidžiame iki tol kol atsiranda naujų. Pakaitalų, geresnių ar tiesiog lengviau prieinamesnių.

Rinka, šiuolaikinė žmogaus rinka su įspaudu. Kai esi pažymėtas niekada neliksi toks pat. Už lango ruduo, pranašavo , kad rytoj ryte pasibels ir žiema. Netikiu. Spalio liko dar šešios dienos. Greičiau ateitų lapkritis. Kelionė namo, o tada jau pasimatymai. Akistata su nelaimingu žmogumi pokalbiui apie laimę. Keista. Įsileidžiame žmones į vidų ir pastebime , kad kai kurie iš jų atėję į svečius nenusivalo kojų. Šiuolaikinės kartos regresas ar progresas ? Ko gero regresas.

Anuomet knibždėte knibždėjo džentelmenų dėl merginų galvas lenkiančių, kalnus nuversiančių, siekančių ir nepaliaujančių..  Galiausiai lieka pažįstamais. Pažįstami veidai, tampa šešėliu. Sutinkame gatvėje, dedame koją į priekį stabtelime, užfiksuojame laiką ir nueiname. Nebe-draugai. Laikas uždaryti vartus iš kitos pusės.

Gera, gyventi gera. Kiekviena naktis giliai įsirėžė man atmintim, kai skaičiavome žvaigždes, kai ėjome maudytis , bet šaltis buvo stipresnis už mus ir tiesiog sėdėjome vandeny stebėdamiesi, kad dangus per daug gražus, už arbatas, už neištesėtus pažadus ir mažas smulkmenas, už jaukius rytus ir paslaptis , kurias taip sunku išlaikyti, už bandymus , kurie nepavyko ir už tavo pabėgimą, už žinojimą, kad neprikalusom vienas kitam ir daugiau nepriklausysim, už tyčinius žvaigdžių skaičiavimus, paleidžiant mėnulį, už buvimą savim.

Dedikacija tiems visiems  rudenims atgal.

Leave a Reply

SCROLL TO TOP