dievas apaugęs medžiais

<..> prašė dievo apaugusio medžiais, bet ir dievą kažkas tarytum nuskabė. Visada sau sakiau svajok atsargiai, nes svajonės pildosi ir išsipildys nebūtinai taip kaip tu norėsi. Metraštininkas tik padės varnelę – check, šitas daugiau, tai jau neprašys ir toliau leidžia suktis kino juostai parašytai pagal jų, Aukštesniųjų gyvenimo scenarijų skirta tau. Ne iš piršto  laužtas tas posakis,- tu planuoji, o Dievas juokiasi, nes jis jau turi tau planą. Tiesiog kartais taip jau būna, kad viskas būna nulemta už mus.

O tu ar tiki likimu ?

TIKIU, tikiu kad yra mums skirta lemtis, bet taip pat tikiu tiek kiek mum suplanuota, tiek galima pakeisti. Tikiu, kad mūsų širdys tokios didžiulės, kad vienu metu galima mylėti du žmones, bet visa ko pabaigoje renkamės vieną. Pasirenkame patys arba pasirenka mus ir už tai pykti negalima. Lemtis, ne ? Būdama už tiekos kilometrų ramiausia jaučiuosi, kai žiūriu į žvaigždes, nes jūra ne visada taip arti kaip norėčiau. Tarsi kaktomūša savo mintimis į bangas kasdien. Nūdienos visuomenė tokia nuobodi, kad verčiau jau domėsiuosi žvaigždėmis atrodo, kad jų toliuose užrašyti visi atsakymai, kurių aš dar nežinau. Kadaise jau tai rašiau, bet tai taip tinka vakar dienai –  akistata su nelaimingu žmogumi pokalbiui apie laimę. Tokiuose pokalbiuose galima paskęsti, tarytum gniutuliukas užstrigęs gerklėje ir tu kaip senas tetulės katinas bandai jį iškosėti be skausmo. Tačiau galiausiai lieki nieko nepešęs. Kai kurie žmonės linkę būti dievais prieš savo valią. Tam tikra prasme manau, kad jis perrašė mano gyvenimo scenarijų. 
Tiesa ta, jei nori, kad artistas dalyvautų tavo  spektaklyje pirmiausia reikėtų atsiklausti jo leidimo, nes ne visiems patinka gauti liūdnas roles.

Leave a Reply

SCROLL TO TOP