visi turime ką išduoti

It’s not your fault. Sometimes, brave women fall in love with cowards.

už meilę nepyksytama, pykstama už žmonių neapgalvotus veiksmus. Visi šiame pasaulyje turime ką išduoti. Išduodame save kas ryt nuspausdami žadintuvo signalą, išduodame draugus, galiausiai mylimuosius. Kartą vienas draugas man pasakė, kad mūsų širdys yra per didelės ir jose telpa tiek daug..

Tokia neišmatuojama platybė meilės. Glėbiais, bučiniais ir galantiškais žestais kviesdama į save. Mes nesirenkame meilės, nesirenkame kur ir ką  įsimylėsime. Tam nėra paskirto laiko, minutės ar valandos. Visa tai ateina savaime, kai labiausiai to nelauki, kai mažiausiai to tikiesi. Net tada, kai jau savo širdį esi atidavęs kitam, ji – ateina.

Gali ją mylėti, gali ant jos pykti, gali žaisti su ja, bet ji jau čia.  Neretai žmonės sako, kad meilė skaudi, ji liūdina, ji baugina, ji viska atima ir palieka tave nuogą. Meilė graži, ji tokia trapi, tokia netikėta ir žaisminga. Jei norėčiau apibūdinti meilę pasakyčiau to paties draugo žodžius – tai kažkas šviesaus mano gyvenime. Nesvarbu, kad tai truko tik tris mėnesius. 

Visa ką patiriam blogo atsineša žmonės. Iš savo egoizmo, iš polinkio apsaugoti save. Neteisinu tų žmonių, kurie norėdami išgelbėti savo svylantį pasturgalį, turkšdamiesi purvinoje baloje, tuo pačiu purvu mėto į kitus. Jei pas tave atėjo meilė tuo metu, kai širdį buvai atidavęs kitam neteisk savęs, nes tu tik žmogus. Nesiteisink prieš kitą, nes melo balos tai liūnai, kuo labiau priešinies tuo giliau traukia.

pasirinkai išduoti mane, bet pykčio nelaikau. Sakiau – ilgai pykti nemoku.
Ačiū už meilę, už liūdesį, už visa kas išsakyta, už begalinę šviesą ir šilumą, kurią man davei.

Bet visos Gulbės kada nors išskrenda, kaip išskrenda visi paukščiai į šiltus namus.

Leave a Comment:

SCROLL TO TOP