patamsiai ir šviesos

Labas,

Atrodai toks keistas ir toks svetimas. Kartais peržiūriu tuos keistus įrašus sugulusius man atmintim. Miglota. Velniškai miglota praeitis. Sakiau, kad prisiminimai kaip kino filmai, kaip kino filmų nuotrupos. Peržiūrėjai, pergyvenai,prisiminei kaip buvo gerai, o galbūt priešingai visai blogai ir pamiršai. Tai stalčiai, tvarkingai surūšiuotų failų apie meilę, apie ilgesį, apie draugus kitapus jūros, apie draugus kitapus atlanto ir mylimus visai čia pat.
Mano didžiausia slapta svajonė yra išleisti knygą, knygą apie save, kurią ir taip kiekvieną dieną skaito draugai. Jie mano kritikai ir patarėjai, jie žino, kad mano  poezija yra apie Edgarą, Paulių, Tomą, Gvidą, Arminą, Alaną, Marių, Augustiną ar ką kitą. Apie visus, kurie mane įkvėpė. Savaip žinoma. Kartą teatre režisierė man pasakė, kad visas gyvenimas yra apie įkvėpimus ir iškvėpimus, tik reikia nepamiršti iškvėpti. 

Leave a Reply

SCROLL TO TOP