Apie atleidimus, skirta jai jei dar skaito.

Didžiausias  nusikaltimas, kuriuo buvau kaltinama per paskutinius metus – meilė kitam žmogui.  Nėra vietos ir laiko, kurį pasirinksi sutikti žmogų, kaip ir nėra įsakymo kada jį pamilti ir niekas tau neduoda instrukcijų – jis vienišas ar turi antrą pusę, atitinka tavo troškimus, melagis ar garbingas. Visa ką gali padaryti, tai pasikliauti sava širdimi ir širdys  ne mechaninės, jos irgi klysta.

Klydo mano, klydo ir jo ir ne po vieną kartą.  Žmogus yra menkas dėl savo pasirinkimų ir silpnavalis iš prigimties, bet kartais jis gauna dovaną. Reto stiprumo širdį – kuri gebės atleisti, gebės pamiršti ir tokia gali būti tavo.  Aš nepažįstu jo tikrojo veido, nežinau koks jis yra iš tikrųjų, nes mačiau jo du veidus, bet manau žinai tu. Su visais trūkumais, su visomis ydomis, su visais netobulumais  ir su visa gerąją puse kokią jis geba parodyt,  net jei meluodamas, net jei suokdamas , kad apgintų save jis ją turi..

Tai kas nutiko nebuvo teisinga. Neteisinga visų atžvilgiu. Visi mes turime ką išduoti ir visi norime, kad tie kurie mus myli, kuriuos mes mylime nenusisuktų nuo mūsų . Nepažįstu nei tavęs, taip pat kaip ir nepažįstu jo. Žinau tik tiek, kad buvau įsimylėjus jį labai, o jis suprato, kad myli tave ir pasirinko tave. Ir nesvarbu kas tuo metu nutiko užjūry. Galbūt jis ir buvo mano “didžioji audra”, svaigi meilė, kuria tikrai žavėjaus, bet tai tik epitetai ir istorija tuo ir baigės, kai mes iš ten išvykome.

Jis neieškojo manęs, nors turėjo daug progų, kaip pati sakei. Ir to daryti nereikėjo. Daryti klaidas yra taip žmogiška ir taip lengva, bet labai sunku atleisti. Galbūt visa tai skamba kaip sapalionės, visai nepažįstamos merginos. Gražios kalbos ir visą kitą, bet tiesa yra ta, kad mes renkamės gyventi sudėtingai, kai viskas yra daug paprasčiau. 

Taip lengva yra įsimylėti žmogų visiškai jo nepažįstant ir priimti jį tokį koks yra nežinant nieko. Patikėt ta iliuzija, kad galbūt jis yra tai ko ieškai ir kad tai taip šviesu ir gražu. Man tai buvo tikra, net jei tai buvo netikra jam. Jis pasirinko tave, kad ir kaip viskas vyko.

Kiekvienas nusipelno antro šanso. Nežinau kiek nusipelnė jis ir kodėl man vis dar tai rūpi po visų jo bjaurių žodžių, bet žinau tik tiek, kad ir kas įvyko jis pasirinko tave ir pasirinktų dar ne vieną kartą.

Melai, tai liūnai kuo labiau meluoji tuo giliau įklimpsti. Gaila, kad jis nepasakė tau tiesos, o tik dar labiau melavo. Žmogus silpnas ir darosi stiprus tik pripažinęs savo klaidas.

Leave a Comment:

SCROLL TO TOP