Molės užrašai

Nesiseka rašyti tada, kai išgalvoji istorijas, bandai jas sukurti spoksodamas pro savo miegmojo langą. Rašyti sekasi tada, kuomet yra tikra, tikra interpretacija istorijos, kurią slepi širdyje.

Atsibundi išpiltas šalto prakaito, šauksmo, geismo, ilgesio ir galiausiai vėl užmiegi. Tavo nuogą kūną  švelniai glosto šilko paklodės ir ramuma pasiglemžia tave kasryt, kai pramerkus akis nori dar valandėlei nusnūsti.

Šis rytas nebuvo išskirtinis. Pabudau nuo vėsos. Vėjo gūsis kutendamas mano pėdas įsilaužė į namus vėsuma. Toks lengvas ir neatsargus,kaip vaikas. Kūlversčiais įsirito į lovą ir sujaukė visus lapus gulėjusius ant naktinio staliuko.  

Leave a Comment:

SCROLL TO TOP